KAIP IŠTEKĖTI?
Dmitrijus Trockis
„Kai merginos manęs klausia: „Kaip ištekėti?“, aš atsakau: „Pradėk kiekvieną rytą daryti mankštą ir plauti grindis“. Aš nejuokauju. Pirmoji pareiga, kuri atsiranda nuo gimimo, - tai pareiga savo kūnui. Viskas, su kuo mes netiesiogiai susiliečiame, mūsų smegenys priima kaip kūno dalį - apranga, kurią nešiojame, butas, kuriame gyvename, automobilis ir t. t. Santykiai su mūsų „antrąja puse“, gebėjimas ją atpažinti tarp daugybės žmonių ir sukurti harmoningus santykius,- tai ketvirtasis gyvenimo kelio etapas. Prieš tai reikia išmokti sukurti darnius santykius su savo kūnu, su giminaičiais ir su sociumu. Jeigu jūs nesugebate rūpintis savo kūnu, argi jums bus leista ištekėti? Žinoma, galite ištekėti, bet šalia jūsų atsiras toks pat „vaikas“, (vertinant iš psichologinio amžiaus taško) kaip ir jūs.
Rytuose net yra specialūs mokslai - Vastu Indijoje ir Feng šui Kinijoje - kurie aiškina, kaip harmoningai organizuoti erdvę, nes ji laikoma žmogaus kūno tąsa. Jeigu jūs laikysitės dienos režimo, pradėsite daryti nors pačią paprasčiausią mankštą, tačiau kiekvieną dieną, sureguliuosite savo mitybą, palaikysite švarą namuose, automobilyje, darbo vietoje, vaikščiosite švariais rūbais, tai vieną dieną pajausite, koks turi būti kitas žingsnis, kuris atves jus į laimingus santykius su jūsų antrąja puse. Ir nereikės nieko daryti specialiai dėl to, kad tai atsitiktų“.
APIE TIKRUS VYRUS
Dmitrijus Trockis „“
„Moteris gali būti priklausoma nuo savo nuotaikų kaitos, o vyras - ne. Pavyzdžiui, jam šiandien reikia plaukti į jūrą, o jis sako: „Oi, kažkodėl šiandien man nėra nuotaikos, neplauksiu“. Tada vyras neuždirbs pinigų, nebus iš ko maitinti šeimos, visi numirs. Vyriški poelgiai, vyro elgsena neturi priklausyti nuo jo nuotaikos, atvirkščiai, vyro nuotaika priklauso nuo jo poelgių.
Vyras turi atidėti į šalį savo dvasines žaizdas, išgyvenimus, kodėl viskas yra ne taip ar kažkaip neaišku kaip. Reikia eiti į žygį, ginti tėvynę, yra atsakomybė - už savo moterį, tėvus, žemę, valstybę. Jeigu mes, vyrai, prisiimame atsakomybę, tai mums duodamas malonus bonusas - gera nuotaika.
Vyras - tai žmogus, kuris priima sprendimus. Nėra teisingų ir neteisingų sprendimų. Net jeigu sprendimas mane nuvedė ne į tą pusę, nuo to neteisingo sprendimo lengviau atsiplėšti ir paskui daug greičiau prieinama iki reikalingo rezultato, iki išsikelto tikslo. Bet jeigu vyras pradeda tartis, priimti sprendimą ne remdamasis nuostata, kad „aš tai padariau ir dabar už tai atsakau”, o perkelia atsakomybę už tai, ką padarė, ant kokios nors moters, tada su juo bus ne moteris, o „mama“, „psichologė“. Tačiau šalia tokių moterų esantiems vyrams visuomet keisis nuotaikos, jie visuomet viskuo abejos ir niekuomet nepasieks savo tikslų.
Reikia nustoti tartis, abejoti, analizuoti įvairias smulkmenas, vietoje to pradėti daryti ir atsakyti už savo veiksmus. Nėra gero arba blogo veikimo, bet koks darymas yra puikus atspirties taškas.
Visi šventieji turėjo praeitį, kuri jiems padėjo tapti šventaisiais. Kaip galima pradėti kažką daryti nuo tuštumos, praktiškai nuo nieko? Kaip galima remtis mamos arba moters idėjomis, jų konstrukcijomis, nuostatomis, jų nuotaikomis? Tuomet teks visuomet stengtis būti geru sūnumi, kad pateisinti tas idėjas.
Vyras - tai vyriškumas, atsakomybė. Čia jau nebėra mamos idėjų ir konstrukcijų, čia yra arba kažkas bendra, tačiau su savo moterimi, už kurią esi atsakingas, arba kažkas sava, jeigu vyras gyvena ne poroje“.
KAS YRA SĄŽINĖ?
Dmitrijus Trockis
„Tai proto balsas. Kai kurie žmonės, būna, atsisėda, pasikalba su savimi ir, taip tariasi įsiklausą į savo sąžinės balsą. O paskui padaro kažką, pasikliaudami tuo „balsu“.
Iš tiesų tai ne sąžinės sprendimas. Tiesiog žmogus kalbasi su „balsais“ savo galvoje - su tais žmonėmis, kurių pasmerkimo labiausiai bijo kažką rinkdamiesi. Tai puikus būdas atpažinti tuos žmones, su kuriais esate labiausiai nenuoširdus ir kuriems esate labiausiai įsiskolinęs savo jausmais.
Tai, ką mes įsivaizduojame, kad nusprendėme pasitarę su savo sąžine, reiškia, kad tai tie balsai mūsų galvoje kažką aptarė tarpusavyje ir priėmė sprendimą. Kitaip tariant, „tarakonai“ pasitarė ir nusprendė...
Tačiau yra širdies balsas - tai Dievo balsas mūsų viduje. Jūs žiūrite į bet kokį daiktą, į bet kokį žmogų ir akimirksniu jaučiate - mano tai ar ne mano? Mums pakeliui su tuo žmogumi ar ne pakeliui?
Jums iš tiesų nieko nereikia galvoti, tik jausti...“
„MOKYTOJO” ŽENKLAS
Dmitrijus Trockis
„Mano, kaip chiromanto patirtis sako, kad daugiau kaip 90 proc. žmonių, gyvenančių posovietinėje erdvėje, ant savo rankų turi labai įdomų ženklą - Rytuose jį vadina „radžos ženklu“ (radža - tai karalius), o Vakaruose- „mokytojo ženklu“. Jį dar galima vadinti paskui save mases vedančio, lyderio ženklu.
Tačiau Dievas - humoristas, todėl su šio ženklo nešiotojais jis truputį pajuokavo. Žinias, jėgą, ypatingas savybes davė, tačiau šį potencialą atverti galima tik vienu būdu - kada karalius, imperatorius „iš jo Didenybės“ tampa tiesiogine šio žodžio prasme, savo tautos tarnu.
Šių savybių negalima atverti per dvasines disciplinas, kvėpavimo praktikas ir pan. Reikia išmokti būti tarnu savo karalystėje. O karalystė - tai šeima, verslas, miestas arba net visa šalis - kiekvienam savo. Tapti tarnu - tai nereiškia, kad tapti vergu. „Džiaukis tarnaudamas, bet ne patarnauk“. Tarnystė - tai daryti kažką dėl kito, kitam, lyg tai darytumei sau, nelaukiant nieko atgal. Tai - aukščiausias realybės suvokimas, kai viskas, ką tik darai dėl kito, iš tiesų darai dėl savęs, Dievo, nes tas „kitas“ yra manyje. O patarnauti - tai daryti kažką, laukiant padėkos, grąžos. Tai barteris - „tu man - aš tau“. „Aš tau Dieve, žvakutę uždegsiu, o tu man duok mašiną“.
Jeigu jūs jaučiate, kad jūsų gyslomis teka karališkas kraujas, jums nepasirodė, taip ir yra. Tačiau, kad tapti lyderiu, karaliumi iš tiesų, jums teks nemažai tarnauti - valstybei, jūsų artimiesiems, tėvams ir draugams“.
KAIP VYRUI IŠSIRINKTI MOTERĮ?
Dmitrijus Trockis
„Kaip vyrui išsirinkti moterį, su kuria galėtų praeiti visą savo gyvenimo kelią? Jeigu savo šeimyninę laimę statai tik ant moters išvaizdos, tai bus tik laikinas faktorius, tu pralaimėsi. Po kurio laiko ji pagimdys, priaugs 130 papildomų kilogramų, jos kūnas nebebus gražus. Lyg ir tas pats žmogus, tačiau tau ji nebepatiks, nebenorėsi su ja būti. Jeigu savo gyvenimo laimę pastatysi ant to, kad ji gerai gamina, tai irgi laikinas dalykas: susilaužys ranką, nebevirs, nebekeps. Ir vėl „meilė“ praėjo. Kvaila pasikliauti laikinais dalykais - jie ilgainiui vis tiek praeina.
Tai pagal kokį kriterijų rinktis moterį? Ogi pagal būseną. Pagal tylos ir ramybės būseną. Ši moteris santykiuose su vyru ieško ypatingos tylos, ypatingos pilnatvės būsenos, o tau svarbiausia - ar jautiesi šalia šios moters tikru vyru? Jauti įkvėpimą, naujus skonius ir gyvenimo spalvas? Ar prisipildai jėgos, kad galėtum judėti link savo tikslo, link transformacijos? Jauti? Tada prisiimk už šią moterį atsakomybę.“
KAIP MOTERIS PADEDA VYRUI?
Dmitrijus Trockis
„Moteris, išreikšdama savo jausmus, padeda vyrui susivokti ir pasirinkti savo, kelią, nusistatyti ėjimo tuo keliu maršrutą. Vyras kažką daro, - ji reaguoja, parodydama nusivylimą, susierzinimą. Tada jis stengiasi taip nebesielgti, o daugiau daryti tai, kas moteriai suteikia džiaugsmo, paskatina ją jausti dėkingumą - pajausti pačias aukščiausias būsenas. Tokiu būdu moteris gali padėti vyrui. Tačiau yra viena sąlyga - taip elgdamasis ir tokiose sąlygose augdamas, vyras turi žiūrėti ne į moterį, o siekti savo tikslo.“
KOKS MOTERS TIKSLAS?
Dmitrijus Trockis
„Kad berniukas taptų vyru. Iš pradžių berniuką augina mama - kol jis pasiekia tam tikrą lygmenį, po to žmona. Jeigu jūs į vyrą investuojate visus savo 100 proc., tai dividendų sulauksite ne rytoj, ne po metų, o akimirksniu - iš karto pajusite tai, dėl ko esate moteris. Pajusite absoliučios tylos, absoliučios pilnatvės būseną. Jeigu moteris man pasakys, kad tai nuobodu, aš atsakysiu, kad ji niekuomet nejautė tos būsenos.
Kaip investuoti į vyrą, kaip jį įkvėpti? Išsakykite jam savo jausmus! Jeigu tu, moteris, man sakai, ką galvoji tuo ar kitu klausimu, kada aš tavęs šito neprašiau, man neįdomu. Man svarbiau, ką tu jauti man! Tai ir yra moteriškos energijos, kurios pas tave kaip minimum šešis kartus daugiau, negu pas mane, esmė. Man nesvarbu, kokiais jausmais tu su manimi dalinsiesi, tegul tai bus įsiskaudinimas, piktumas, susierzinimas, pagarba, dėkingumas - kas tik nori. Tavo jausmai - mano maistas, Kiekvienas jausmas - kaip prieskonis ant patiekalo, skonių įvairovė. Aš negaliu valgyti prėsko maisto. Jeigu tu nieko nejauti man, tai ir sakyk: „Aš tau nieko nejaučiu!“ Jeigu tu mane myli, bet nekalbi apie savo jausmus, tai tolygu abejingumui.
Po kurio laiko aš suprantu - kažkas ne taip ir pradedu provokuoti tavo jausmus. Pareisiu namo girtas ir duosiu į nosį, įsitaisysiu kokią įdomią draugę arba pasakysiu, kad pusę metų man algos neduoda. Ką tu dabar jauti, mieloji? O, gyva! Tada sakau, kad turiu 15 tūkst. rublių, einam, nuperkam tau batus.
Mes kartu - aš ir mano moteris - galime susitarti dėl visko, mums nereikalingas joks tarpininkas.
Kaip vyras sakau: mums, vyrams, iš jūsų moterų reikia tik jausmų, todėl, kad pas mus jų priėmimo diapazonas yra mažesnis, mums tiesiog jų trūksta. Todėl kada jūs mums jausmus išreiškiate, mes pradedame augti - kažkas, pagaliau, iš berniuko užauga iki vyro, kažkas - iki Dievo. Tačiau jūs kažkodėl nenorite mums duoti jausmų, o pradedate mumis rūpintis kaip vaikais ir mes tampame vis mažesni, mažesni negu buvome iki tol, kol sutikome jus.
Dažnai iš moterų girdžiu: aš užsiimu dvasinėmis praktikomis, tobulėju, o mano vyras nenori tobulėti.
Atversiu jums vieną paslaptį: maža mergaitė visuomet sutinka mažą berniuką. Kiekvienas iš mūsų pritraukia antrą pusę maždaug tokio paties psichologinio amžiaus. Nes tik padėdamas augti kitam, galiu augti pats.
Susitinka du maždaug panašas lygmens žmonės, daro vienas kitam poveikį ir tuo metu moteris auga kaip moteris, o vyras - kaip vyras. Čia ir yra visų santykių prasmė, dėl to ir egzistuoja santuokos institucija. Šeimoje susikuria įtampa, kuri pagimdo dviejų žmonių augimą. Tačiau dažnai vyras ir žmona neauga, o paprasčiausiai stumdo vienas kitą: „Ko tu mane stumdai?“ - „O tu ko?“, tada įtampa pradeda nykti. Ir du žmonės ne auga kartu, o išsiskiria. Nes neįvertino visos įtampos prasmės. Būna taip, kad moteris pasiruošusi su vyru praleisti visą gyvenimą, tačiau moteris nuolat jaučia diskomfortą, susierzinimą, nuolat nori kalbėti, kalbėti, kalbėti. O jeigu kūnas pradeda sirgti - tai rodo, kad tai ne tavo žmogus, bėk nuo jo.
Visuomet klauskite savęs: ar gerai jaučiatės su tuo žmogumi? O tai matau tokias situacijas, kada moteris jau invalido vežimėlyje sėdi, tačiau vis tvirtina: „Man su juo gerai, man gerai“. Štai jeigu pradėjus susitikinėti ji būtų invalido vežimėlyje, o dabar baleto mokyklą baiginėtų, - tai jau pozityvus rodiklis“.